Recenzijos ir komentarai. . .

. . poezijos ketvirtas elementas - daina, stipriai suteikia Šimkutei vietą kaip lyrikei ir verpėjai naujos dainos.. . pateikia panteistinę kocepciją.. . vaizduodama Žemaitijos moteris, dirbančias rugių laukuose.ji regi kaip jos žemę paverčia daina. . ..Šimkutė vartoja žodį daina lietuviškoje eilėraščio versijoje - tarsi ženklą, nurodantį kaip giliai tos moterys yra įleidę šaknis į  savo žemę ir kultūrą, kokia stichiška jų veikla, toliau siekianti negu bet koks istorijos užrekorduotas puslapis. Kiekviena atskira moteris yra tarsi Moira (Moerae), likimo verpėja, sielos dainininkė, ir  krentantis dainos ritmas nuaidi per visą knygą.

Edward Reilly - paimta iš poezijos pristatymo Melbourne - Australija,
                                  "Draugas", geg.  2010 – JAV,gruodžio 6d.,2009m. „Naujoji Romuva“  Nr.1, 2010m.

Mintis ir uola rinkinyje sulyginamos dvi skirtingos stichijos: Mintis, kuri tarsi sklendžia ore, yra nemateriali, ir uola – žemės elementas, kietas, nekintantis– atsispindi ideja ir forma. Visai Šimkutės poezijai būdinga primapradžių stichijų jausena. . Poezijoje rodos išnyksta laikas, o erdvė virsta abstrakčiu nepasiekiančiu toliu.Todėl „erdvė suteikia žodžiams garsą“ išplečia iki begalybės, svarbus nutylėjimas, užuomenos paslaptis, neįmanomumas viską išsakyti. Tuštuma, ne mažiau svarbi negu žodžiai; tai galios centras iš kur gimsta begalinės prasmės.

 Jolanta Sereikaitė – “Šiaurės Atėnai” – Lietuva, gruodžio 11d., 2009m

Šimkutės poezija pasižymi lengvu minimalistiniu pojūčiu. Ji apgalvotai išnaudoja baltos Erdvės tylą. Nors eilėraščiai glausti ir koncentruoti, jie suteikia daugiau nei būtų galima tikėtis iš tokių taupių eilių.

Cameron Fuller- re Mintis ir uola,  „Wet Ink“(Drėgnas rašalas)- Australija, birželis. 2009m.

 . . tematiškai knyga yra itin vienalytė ir minimalistinė.. Frazės taupumas, lyrinės ekspresijos saikingumas bei dėmesys juslinei (vizualinei) konkretybei primena imažinistų kūrybą ar haiku, kur poetiškumas dažnai skleidžiasi “tylos” srityje tarp žodžių ar, iš pažiūros, tolimose asociacijose  – ar tik ne iš budistų išminties, kad visų matomų daiktų esencija yra tuštuma?

 J. Andrezej Dorobek - re Mintis ir uola, “Goscinec Sztuki” (Meno kelias) 
                                                                                                                          - Lenkija.  Nr.1/13,  2009m.

.jos eilės yra lyg nuaustos iš miglų ar iš žvitrių saulės spindulių, o kaip priešprieša, išryškinanti šios dvasinės materijos lengvumą, išryškinama ir materijos masė, akmuo. . ..Minėtas erdvines sąvokas bei substancijas (tuštumą, šviesą, skaidrumą) reikšmingai papildo laiko kategorija, suteikianti L. Šimkutės eilėraščiui dinamiškumo įspūdį bei egzistencinio trapumo jausenas

 Regimantas Tamošaitis - re Mintis ir uola, “Metai” - Lietuva , Nr.11  2008m.

.. . . . nepaprasto skaidrumo eilėraščiai parašyti pasaulio atsivėrimo būsenoje  kurioje  poetinė ižvalga  staigiai iškyla kaip skriejantis paukštis.

J.M. Coetzee  - knygos įvadas  Mintis ir uola / Thought and Rock -  Lietuva, 2008m.

Tik skaitant lėtai ir atidžiai įmanoma įžvelgti  teksto grožį. . . . . .reikia tiesiog medituoti, tuomet atsiveria kitas suvokimo lygmuo, skaitytojas pakylėjimas truputi aukščiau, transcendentuojama į metaforinę erdvę. Prisiliečiama prie būties paslapčių, kai pasaulis atrodo tarsi nusčiuvęs. . . . . .Poezijoje ataidi ir pagoniškų apeigų atgarsiai, o kontempliacijos skvarba artima rytietiškai patirčiai.

Ramutė Dragenytė - iš poezijos pristatymo, skaityta LRS svetainėje- Lietuva, rugs.26d., 2007m.

Kiti eilėraščiai savo  jausmo ir vaizdo šuoliais ir jų netikėta jungtimi primena rusų poetę Aną Achmatovą. .. eilėraščiai labai asmeniški, liudijantys gamtos ir žmogaus vienovę, jų abipusį ryšį, vidinę laisvę ir atvirumą pasauliui.. . . .  supratimo, kad pasaulis aplink  mus ir mūsų sieloje esantys slėpiniai  ir pasikartojantys amžinajame gyvybės rate.

S.Katkauskaitė –  re Vėjo žvilgesys,  „ Tėviškės žiburiai“ – Kanada, liepos 24d., 2007m.

. . . . minimalizmo akcentai, estetizmas, siekimas intymiose patirtyse išgryninti universalius žmonių išgyvenimus, įskaityti amžinybės ženklus. .skverbiasi šviesa-nežemiškas spindesys. .panašus parametrai vyrauja poetės erdvinėje jausenoje. .koncentriškumas vienijasi apie tuštumos, mirties (ir pradžios, užgimimo branduolį). . . savotiškas  mandalos principu kompanuojama erdvė. Poete domina mažuose dalykuose atsiskleidžiantys kosmoso dėsniai.. . .Dzen pasaulėvoka.  

Imelda Vedrickaite  –  re Vėjo žvilgesys , “Naujoji Romuva“  Nr 3, 2005m.;
                                                                                                         „Draugas" - JAV, lapk. 18d. 2006m.

 

. . . . kai kuriuose eilėraščiuose sunku nusakyti referencijos tašką, nors paskiri atgyja naujų sluoksnių sampratoje. Lidijos Šimkutės “Kai akys” vienas iš tokių mįslingų, jaudinančių ir glaustai parašytų eilėraščių. Autorės lėtame skaityme pajuntame  poezijos, jausmo gilumą, į kurią pasineria klausytojąs.

Debra Zott-  Friendly Street 27, Wakefield Press, 2003, “JAS Review of Book” ,  
                                                               www.api-network.com  Australija, July, 2006

. . . . eilėraščiai yra raktas kuris atskleidžia poetės pasaulį – jos vidinio pasaulio svarstymus, meilės, dvasinio ilgesio, filosofinių užuominų bei nepastovaus gyvenimo, jausmus. Ji pateikia įvairias gamtos būsenas ir laiko slinkti filtruotus per savo poetinį regėjimą. . . . . .Lidijos poezija išradinga savo pirmykščiose metaforuose, emocine giluma.

Isolde Požėlaitė -Davis – re Vėjo žvilgesys, iš  www.slic.org.au/culture,  sausio, 2005m.


 

Daugelis Šimkutės eilėraščių – intymios poetinės miniatūros, savitai ir filosofiškai raiškiai apmąstantys dvasinį vyksmą. Netikėtomis įvaizdžių jugtimis autorė subtiliai ir tiksliai kuria orginalų “dvasios peisažą.”  . . . .abi kalbas mokėdama, autorė nevaržomai jomis atsiskleidžia, “supainiodama” orginalo ir vertimo sąvokas.

Antanas A. Jonynas : knygos įvadas: Vėjo Žvilgesys / Wind Sheen , Lietuva, 2003m.

 

. . . . paslapties nuojauta. .. žmogus Šimkutės poezijoje tampa toks pat galingas kaip jūra ir suvokiamas kaip visatos atspindys . . . .Kelionė iš jūros žemėn yra ritualinis sugrįžimas iš gyvenimo mirtin; žemė, kaip visi svarbieji elementai, iš kurių ji audžia simbolių slinktis, yra susitaikymo, susitapatinimo vieta. . . . .bando sureikšminti tylą, sukurti ekstazės prielaidas, tapti vedliu į dievų pasaulį pasiekiama per poezijos ritmiką ir vizijas.  

Imelda Vedrickaite – re  Iš toli ir arti ,   "Literatūra ir menas" Lietuva,  liepos 23d, 2003m.

 

. . . . simbolių serija kuri gali būti referencijos tašku į Baltu mitologiją, aidanti Likimo ir Atgimimo mitus remiantis mylimo ir mylinčio personažo prielaida kuri transformuojasi “teksto eigoje”.

Edward Reilly– iš paskaitos skaitytos Red River Conference
                                                                            – apie  Pasaulio Literatūrą, JAV,  balanžio, 2002m.

 

. . . . būdinga subtili introspekcija, lakoniškas paprastumas ir lyrinė potekstė...plėtojimas meilės išgyvenimas kaip būties kulminacija . . . .eilėraščio poetinis centras grindžiamas pakylėtu grožio jutimu ir tapatybės su pasaulio harmonijos išgyvenimu. Teigdama „iš jausmų bronzos nulietą tikrovę“,.poetė metaforizuoja nuotaikų virpesius į neužbaigtas prasmes, kurioms stengiasi suteikti daugiareišmiškumo.

Vytautas Kubilius  - Lietuvių  Literatūros Encyclopedija , 2001m.

 

Pirmame rinkinyje „Antrasis ilgesys“ nujaučiama C. G. Jungo psichoanalizės įtaka. Pasitikima aukštosiomis galiomis, kurios nematomai veikia žmogaus likimą. Eilėraštyje tarsi paliekami tarpai tų galių veiksmui.

 Viktorija Daujotytė – „Parašyta Moterų“,   Alma Littera, Vilnius,  Lietuva, 2001m.

 

Poetines miniatūros pilnos tylos, atviros tylai, paženklintos baime per komunikuoti.... Šimkutei lemta egzistuoti dviejuose kultūrose, jų tarpusavio aide.. . .  skaitymai lietuvių kalba atveria užslėpta, galingą duslų pulsavimą. . . . aido atkartojimą sklindanti link amžinojo stebėjimo bokšto. Atsiribojimas yra hermetiškas ir skausmingai atviras: bruožai  paradoksaliai sujungti jos poezijoje.

Ostap Slivinskyj  –  “Pažanga",  Lviv / Ukraina,  rugp., 2001m.

 

Šimkutės poezija slinksta ties išnykimo riba kaip Buto šokėja ties praraja:  Jos eilėraščių sukelti įspudžiai greitesni už mintį. Kaip totemai, kaukės ir besikartojanti, netiesinė lietuvių vokalinė muzika, jie sukuria archaiško, bet kartu ir jaunatviško, ir labai gyvybingo pasaulio įvaizdį. Jie išsiverčia be žodžių žaismo, keistenybių ir ekstra- vagancijos. Jos eilėraščiai yra tarsi esencijos ir formulės. . . . .turi polifoninę formą, būdinga misitniai kalbai. . .

Christian Loidl - “Kultūros Barai,”  žiema, Lietuva, 1997m.
                                                       Weisse Schatten / White Shadows  knygos įvadas. .Austrija, 2000m.

 

. . . . eilėraščiai yra unikalus modernioje Australų literatūroje. Jie nereikalauja
dėmesio rašytojos sentimentams,  jie pasižymi savo skambesiu, atitinkančiu šios
poezijos paslaptingumą ir gyvenimo nuostabą.

Michael Sharkey  -  re Tylos erdvių, versta iš “Ulitiarra” No17/18;
                                                                                                          “M. Pastogė” Nr.36, Australija, 2000m.

 

. . . . stiprus savo apimties švytinčiu audiniu. Eilėraščiai “nušvinta mūsų delne” ir
pasilieka su mumis. . savo trapios konstrukcijos, bet kartu užtikrintai apčiuopiami,
kaip lukštas kiaušinio, iš kurio ką tik išsirito naujagimis paukštis.

Moya Costello – re Tylos erdvių,  versta iš  “Sidewalk” Nr 6  “M. Pastogė” Nr.26,  Australija, 2000m.

 

. . . . erdvė ir tyla atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį negu žodžiai . . .eilėraščiuose yra properšų, pro kurias  įslenka šviesa. Jos poezija byloja apie beveik neįmanomus išreikšti dalykus. .  švyti paprastumu ir tikslumu.

David Malouf – knygos įvadas “Tylos Erdvės/Spaces of Silence”,  Vilnius / Lietuva, 1999m.

. . . . pagrindinis skirtumas tarp pramoginio ir atidaus poeto. Jos poezija yra pagrindiniai politinė nes priešinasi preš kapitalistinės sistemos įniršimą. Ji suteikia vertybę tam ką daugeliui neturi vertės.

Richard Hillman – re Tylos erdvių,  “Sidewalk” Nr 4, Australija, 1999m.

 

Šimkutės balsas yra tyla, erdvė, slaptis, susitelkimo rimtis ir nerimo šnabždesiai, slopinama aistra ir hipnozė, visiškas įsitikinimas ir paslėpta abejonė, žemiško likimo kuždesiai kosmoso gaudime.

Valentinas Sventickas -  re „Tylos erdvių” ; “Dienovidis” Vilnius, Nr. 24, 1999m.

 

. . . . poezijos magija remiasi įtampa tarp jausmo-jėgos ir paslapties. Iš jos eilėraščių plaukia gamtos, kūno, kalbos sakrališka pagoniška nuojauta, juslingumo ir dvasingumo vienybėje. . .

Christian Loidl – versta iš ”Limes”, Vienna / Austrija, sausio, 1995;
                                                                                                      “Vilnius”  ( anglų kalba), Lietuva, 1997m.

 

. . . . poezijos savybė pasižymi paprastumu, glaustumu ir įtampa. Tik keli poetai pajiegia taip suglausti nuovoką kaip jį  kai kuriuose savo eilėraščiuose. Jos epigramuose randama stiprių pateikimų ir subtilumų kuriuos įprastai sulaukiame iš Haiku meistrų. . . .savitas balsas ir ji pajiegia pateikti tikslia anglišką forma savo orginaliai lietuviškai poezijai.

Judith Rodriguez – iš pateiktų komentarų dėl stipendijos,  Melbourne / Australija, 1996m.
 
 

. . . . tai kas apčiuopama, pagaunama juslėmis ir dvasinga gimsta toje pačioje eilėraščio frazėje. . .atsiranda pusiausvyra tarp  jausminių detalių ir eteriškumo.
Ši poezija yra giliai išgyventa ir apmąstyta. Man atrodo, kad Lidijos tematika, mąstymas  bei balsas yra unikalus Australijos literatūroje. Jos savytas stylius vienija spontaniškumą  bei sugebėjimą subtiliai suderinti poezijos kalbą ir deklamaciją.

Jan Owen – iš pateiktų komentarų dėl stipendijos, Adelaide / Australija, 1995-96m.

Puslapis 1 | Puslapis 2

Atgal